zavijotis

×zavijótis, -ójasi, -ójosi (l. zawijać się) 1. Lp suktis, sukinėtis. 2. skubintis: Jei kuris draugėn nesizavijoja valgant, tas alkanas pasliekti Lš. 3. Al, Brb skubiai, smarkiai darbuotis: Pjauna ir verčia prie rugių, zavijókis greitai, kad neliktai Dg. Jei nesizavijotau, darbuitau pamažu, pusė darbų lig abiedos liktų nepadarytų Kpč. An didelės ūkės reikia zavijótis, kad būtų už ką ir samdinykam užmokėt, ir patiem liktų Pns. \ zavijotis; pasizavijoti